Daugybės ligų priežastis – vitamino D stoka. Kad kūnui reikia vitamino D, nes kitaip jis negalėtų kaupti kauluose kalcio – tai mes žinome. Tačiau vis daugiau mokslininkų patvirtina, kad jis – viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, dalyvaujanti daugybėje kūne vykstančių procesų:
- Apsaugo nuo daugumos vėžio rūšių – gali iki 50 procentų sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, gerokai rečiau išsivysto žarnyno vėžys. Vėžiu sergantys pacientai, kurių organizme yra didelis vitamino D kiekis, turi daugiau šansų pasveikti.
- Saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žmonės, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga kraujagyslių ligomis, iki 50 procentų padidėja širdies infarkto rizika.
- Saugo smegenis ir psichiką. Tyrimai parodė, kad vitaminas D padeda išvengti senatvinių ligų, pavyzdžiui, silpnaprotystės. Taip pat ir depresijų pasitaiko rečiau.
- Stiprina imuninę sistemą – pakankamai vitamino D sukaupę žmonės rečiau suserga infekcijomis ir peršalimo ligomis.
- Saugo vaisių ir paauglius – pediatrai pataria nėščioms moterims jų dar negimusio kūdikio labui pasirūpinti pakankamu vitamino D kiekiu. Vaikams, kurių motinoms nėštumo metu netrūko vitamino, vėliau išauga stipresni pieniniai dantys, jiems rečiau nustatomas ėduonis. Paaugliai, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga diabetu ir hipertonija.
Natūraliai vitamino D gauname:
- Su maistu. Vitamino D yra maisto produktuose, kuriuos ne kiekvienas mėgsta arba kurie atsiduria ne ant kiekvieno stalo – riebios žuvys, ikrai, menkės kepenėlės, sviestas, kiaušinio trynys, pienas.
- Iš saulės šviesos. Mūsų kūnas ir pats pasigamina vitamino D – jis susidaro per cheminę reakciją odoje po kontakto su ultravioletiniais B saulės spinduliais. Tam, kad pakankamai gautume vitamino D, reikėtų kasdien, (atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus) be apsauginių kremų 10-15 minučių pabūti saulėje. Bėda ta, kad ne visos dienos saulėtos, o vasarą saulė pernelyg karšta.
Kodėl verta pasidaryti kraujo tyrimą?
Svarbiausia laiku nustatyti, kad vitamino D pradeda trūkti, tačiau pavojų kelia ir jo perteklius. Ši rizika atsiranda vartojant cheminius vitaminus D.
Paprasčiausias sprendimas – nelaukiant pirmųjų ligos simptomų atlikti kraujo tyrimą, kuris parodys, kiek turite vitamino D.
Kada rekomenduojama atlikti tyrimą?
Vartojantiems vitaminą D būtina nuolat (kas tris mėnesius) tikrinti jo kiekį tam, kad nebūtų apsinuodijimo.
Jeigu kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, imuninės ligos, jei dažnai sutrinka virškinimas, jei vartojami vaistai, reikėtų pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje. Be to, daugėja duomenų, kad vitaminas D gali būti vartojamas peršalimui gydyti ir kaip profilaktinė priemonė prieš gripą.
Kam rekomenduojame atlikti vitamino D tyrimą?
Visiems:
- gaunantiems mažai saulės
- nėščiosioms
- kūdikiams ir paaugliams
- asmenims , vyresniems nei 65 metų
- turintiems aukštą arterinį kraujospūdį
Sergantiems:
- širdies ir kraujagyslių ligomis
- cukriniu diabetu
- navikinėmis ligomis
- lėtinėmis autoimuninėmis ligomis
Simptomai, išduodantys vitamino D trūkumą:
- jaučiamas nuovargis;
- vargina raumenų silpnumas;
- nežinomos priežasties raumenų skausmai;
- pablogėjusi nuotaika (ypač – rudenį ir žiemą), atsiradusi depresija siejama ne tiesiogiai su saulės trūkumu, bet su vitamino D trūkumu.
Ar galima vitamino D gauti per daug?
Jokie natūralūs vitamino D šaltiniai – nei saulės šviesa, nei maistas – tokios rizikos nesukelia, nes perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas. Vartojant papildus, kai kuriais atvejais gali būti vitamino D perteklius. Ši rizika didesnė vaikams, liekniems ir ypač – lieknėjantiems žmonėms. Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra tinkamas vitamino kiekis – atlikti kraujo tyrimą, ir specialius preparatus vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Šio jaunystės vitamino nauda:
- padeda išvengti širdies kraujotakos ligų, cukrinio diabeto, bronchinės astmos ir net daugelio vėžinių susirgimų.
- gelbsti nuo depresijos, silpnaprotystės, nutukimo, gripo, peršalimo ir kitų ligų.
