Gimdos kaklelio vėžys – antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga (po krūties vėžio), o besivystančiose šalyse – pati dažniausia.
Gimdos kaklelio vėžys – agresyvi ir klastinga liga, jai būdingas didelis piktybiškumas ir aukšti mirštamumo rodikliai: kas antra gimdos kaklelio vėžiu susirgusi moteris numiršta. Per metus pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta daugiau nei ketvirtis milijono moterų, o Europoje – per 50 tūkstančių.
Pradiniais naviko raidos etapais pacientės jaučiasi gerai, tuo metu liga dar neturi ryškesnių simptomų. Nusiskundimų atsiranda, kai vėžys pereina į vėlesnes stadijas, perauga gretimus audinius ar organus, išplinta. Tuomet išgydyti pacientę labai sunku arba apskritai neįmanoma.
Gimdos kaklelio vėžio, ypač vėlesnių stadijų, gydymas labai brangus ir varginantis, luošinantis pacientę, o svarbiausia, neretai būna mažai veiksmingas.
Daugumos vėžinių ligų priežastys iki šiol nežinomos, todėl ir taikomo gydymo ar profilaktikos efektyvumas nepakankamas. Sergamumas piktybiniais navikais visame pasaulyje didėja ir šis procesas sunkiai valdomas.
Gimdos kaklelio vėžys yra pirmasis piktybinis žmogaus navikas, kurio priežastį mokslininkams pavyko nustatyti: įrodyta, kad šios ligos atsiradimą lemia tam tikros rūšies mikroorganizmas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Dabartiniu metu žinoma per 100 ŽPV tipų (genotipų), iš kurių ne mažiau kaip 13 yra onkogenai, tai yra, galintys sukelti gimdos kaklelio ar kitų organų vėžį, taip pat kaklo ir galvos piktybinius navikus.
Pavojingiausi 16 ir 18 genotipų virusai, sukeliantys iki 70 proc. gimdos kaklelio piktybinių navikų. 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia apie 90 proc. lyties organų karpų. Karpos – minkštos odos spalvos arba rausvesnės, iškilios, plokščios ar kalafioro pavidalo, pavienės ar dauginės išaugos, atsirandančios lyties organų srityje. Jos gali būti mažos ar didelės, o kartais išauga net iki kumščio dydžio.
ŽPV plinta daugiausia lytiniu būdu, tai yra per seksualinius kontaktus, įskaitant oralinius ir analinius.
ŽPV – labiausiai paplitusi lytiniu būdu perduodama infekcija. Apskaičiuojama, kad pasaulyje ŽPV yra užsikrėtusios ne mažiau kaip 290 milijonų moterų. Daugelis jų dar net nežino, kad savo kūne nešioja šį pavojingą virusą, nes jaučiasi gerai. Joms liga išryškės tik po kelių, keliolikos ar kelių dešimčių metų, kai atsiras pavojingos ligos simptomų.
Tiesa, ne visos ŽPV užsikrėtusios moterys suserga gimdos kaklelio vėžiu: jei imunitetas pakankamai aktyvus, organizmas gali pats „apsivalyti“ nuo viruso, bet taip atsitinka ne visada. Kol kas neįmanoma nustatyti iš anksto, kurio užsikrėtusiojo organizmas pats pajėgs susitvarkyti su virusu.
Nustatyti rizikos veiksniai, galintys paskatinti lėtinės ŽPV infekcijos perėjimą į gimdos kaklelio vėžį: imuninės sistemos nusilpimas (įgimtas arba įgytas), gimdymas jauname amžiuje, daug gimdymų, rūkymas, ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas, gretutinės lyties organų infekcijos (Chlamydia trachomatis, Herpes simplex).
ŽPV užsikrėtę asmenys epidemiologiškai potencialiai pavojingi aplinkiniams, beje, ne tik lytiniams partneriams, nes nieko neįtardami gali juos apkrėsti.
Rizika užsikrėsti ŽPV atsiranda tuomet, kai žmogus pradeda lytinį gyvenimą, tai yra, neretai jau paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 3 iš 4 moterų ŽPV užsikrečia būdamos 15–24 metų, dažniausiai per pirmuosius dvejus trejus metus nuo lytinio gyvenimo pradžios.
ŽPV moterys dažniausiai užsikrečia vidutiniškai per pirmuosius tris mėnesius po pirmųjų lytinių santykių. Per pirmuosius lytinius santykius ŽPV rizikuoja užsikrėsti beveik 10 proc. moterų, o per 5 metus nuo lytinio gyvenimo pradžios – net 60 proc. vieną lytinį partnerį turinčių moterų.
Kiek mažesnė tikimybė ŽPV perduoti intymių oralinių/lytinių organų glamonių, petingo ir kitokio glaudaus sąlyčio būdais. Visuose pasaulio regionuose didžiausi užkrėstumo ŽPV rodikliai registruojami merginų ir jaunų moterų iki 35 m. amžiaus grupėje, paskui užkrėstumo kreivė leidžiasi žemyn.
Užsikrėsti ŽPV rizikuoja praktiškai kiekvienas žmogus, netgi turintis vieną lytinį partnerį. Moksliniai tyrimai visiškai paneigė anksčiau paplitusį klaidingą požiūrį, esą ŽPV infekcija yra nemoralaus elgesio, netvarkingo, rizikingo lytinio gyvenimo, kone ištvirkavimo pasekmė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos kraštų, dauguma jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda vidutiniškai 15–17 metų, tai yra 3–4 metais jaunesni negu prieš 40 metų. Didėjantis seksualinis paauglių ir jaunimo aktyvumas lemia augantį lytiškai plintančių ligų (infekcijų) dažnumą.
Iš Kaune atliktų jaunimo apklausų paaiškėjo, kad lytinių santykių jau yra turėjusios:
- 29,9 proc. 15 metų merginų;
- 40,0 proc. 16 metų merginų;
- 45,1 proc. 17 metų merginų;
- 71,4 proc. 18 metų merginų;
- 74,4 proc. 19 metų merginų.
Taigi, Lietuvoje merginos lytinį gyvenimą pradeda vidutiniškai 16 metų, tai yra 1–1,5 m. vėliau, negu kai kuriose kitose Europos šalyse (pavyzdžiui, Airijoje – 14,6 metų, Izraelyje – 15,5 metų).
Per 10–15 ar kelias dešimtis metų nuo užsikrėtimo ŽPV infekcija moterims sukelia ikivėžinių gimdos kaklelio, išorinių lyties organų, makšties pažeidimų ar netgi vėžį. Onkologų turima statistika rodo, kad apie 50 proc.atvejų gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 35–55 metų moterims. Taigi, daugelis gimdos kaklelio vėžiu susirgusių pacienčių ŽPV užsikrėtė paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje arba iki 30-ųjų gyvenimo metų.
ŽPV pavojingi ir vyrams: esama duomenų, kad vyrams šis virusas gali sukelti varpos galvutės, šlapimo pūslės, galbūt priešinės liaukos ar inkstų piktybinius navikus. Tiesa, vyrai minėtų organų piktybiniais navikais serga nepalyginamai rečiau negu moterys gimdos kaklelio vėžiu.
Praėjus 3 metams nuo lytinių santykių pradžios visoms moterims patariama reguliariai, kasmet, atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą (tepinėlį), vadinamąjį PAP testą. Lietuvoje PAP testai atliekami nemokamai (valstybinės programos lėšomis) visoms 25–60 metų moterims kas trejus metus.
