Endometriozė – viena dažniausių moterų ligų, sukelianti lėtinį dubens skausmą, kartais ir nevaisingumą.
Sergant endometrioze į gimdos gleivinę panašus audinys auga ir veša ne gimdos ertmėje, kaip turėtų būti, o už jos ribų, neįprastoje vietoje, ir sukelia nuo lytinių hormonų estrogenų priklausomą lėtinį uždegimą.
Endometriozės priežastys neaiškios. Ši liga nustatoma vienai iš 5 – 10 suaugusių vaisingo amžiaus moterų. Europoje endometriozė diagnozuota 16 mln. moterų, Lietuvoje 2009 metais užregistruoti 8,5 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Įvairių autorių duomenimis, 38 proc. pacienčių pirmuosius ligos simptomus pajuto būdamos jaunesnės negu 15 metų, 28 proc. – 15 – 19 metų.
Endometriozė yra reikšminga vaisingo amžiaus moterų sveikatos ir gyvenimo kokybės problema. Tikrasis endometriozės paplitimas gali būti gerokai didesnis, nei oficialiai nurodomas, nes daliai endometrioze sergančių moterų ši liga diagnozuojama ne iš karto, o tik po kurio laiko.
Kartais endometriozė galbūt apskirtai nediagnozuojama, o jos sukelti negalavimai priskiriami kitoms ligoms. Ginekologų duomenimis, pacientėms, operuotoms dėl nevaisingumo arba lėtinio dubens skausmo, endometriozė nustatoma 20 – 50 proc. atvejų.
Išskiriama keletas endometriozės formų: pilvaplėvės, kiaušidžių, giliosios rektovagininės (tiesiosios žarnos/makšties) pertvaros.
Pastebėta, kad endometrioze dažniau serga:
- negimdžiusios moterys,
- moterys, kurioms anksti prasidėjo mėnesinės, kurių trumpas mėnesinių ciklas ar gausios mėnesinės,
- moterys, turinčios lytinių organų anomalijų, trikdančių mėnesinių kraujo nutekėjimą,
- nepalankią šeimos anamnezę turinčios moterys (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitės turi 3 – 10 kartų didesnę šios ligos riziką; tai įrodo genetinį ligos polinkį).
Būdingiausi endometriozės simptomai:
- skausmingos mėnesinės,
- skausmingi lytiniai santykiai,
- lėtiniai, necikliški dubens skausmai, trunkantys 6 mėnesius arba ilgiau,
- skausmas per ovuliaciją,
- cikliškai pasikartojantys arba perimenstruaciniai simptomai, išskyros su kraujo priemaišomis arba be kraujo, skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis ir kt.,
- nevaisingumas,
- lėtinis nuovargis.
Rečiau pasitaiko šių simptomų:
- kojų ar juosmens skausmai,
- nemalonūs pojūčiai pilve mėnesinių metu (viduriavimas, pūtimas, pykinimas, maudimas duobutėje),
- galvos svaigimas ir skausmas per mėnesines,
- ciklinis kvėpavimo sutrikimas,
- alerginės reakcijos.
Endometriozę patikimai gali diagnozuoti tik patyręs specialistas gydytojas akušeris ginekologas. Diagnostika paremta: ligonės nusiskundimais, ligos istorija ir eiga, ginekologinio, instrumentinių ir vaizdo kompiuterinių tyrimų (echoskopijos ar kt.) duomenimis.
Endometriozės gydymas. Gydant endometriozę siekiama dviejų svarbiausių tikslų: numalšinti skausmą ir gydyti nevaisingumą.
Skausmui malšinti vartojamos: sudėtinės kontraceptinės tabletės, kitokie hormoniniai vaistai, į gimdą įdedamos hormoninės priemonės (Mirena), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, nabumetonas ar kt.). Jei vaistai nepadeda arba pacientė jų negali vartoti, gydoma chirurgiškai.
Simptomų nesukelianti endometriozė (diagnozuota atsitiktinai) dažniausiai nereikalinga gydymo.
